Netekome nusipelniusio svarsčių kilnojimo trenerio

2014 m. kovo 10 d. mus ištiko didelė netektis – į amžinąjį poilsį iškeliavo mūsų visų gerbiamas, nusipelnęs svarsčių kilnojimo treneris, Vladislovas Skikas.

VLADISLOVAS SKIKAS

 

Daugkartinis Lietuvos ir „Nemuno“ sporto draugijos respublikinių pirmenybių nugalėtojas, prizininkas ir re­kordininkas, 2003 metų Europos senjorų čempionas bei kitų tarptautinių svarsčių kilnojimo varžybų laimėtojas, ilgametis svarsčių kilnojimo treneris, sporto meistras, agronomas Vladislovas Skikas gimė 1938 m. spalio 8 d. Pakruojo rajono Šikšnių kaime Bronislovo ir Aleksandros Skikų šeimoje. Joje užaugo šeši vaikai: dukros Birutė ir Felicija bei sūnūs Vladislovas, Juozapas, Bro­nislovas ir Vytautas. Išlaikyti tokią gausią šeimą, turint tik 6 ha žemės sklypą, tėvui buvo nelengva. Todėl, norė­damas pagerinti savo gausios šeimos buitį, jis papildo­mai dirbo pas stambius ūkininkus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Bronislovas buvo mobilizuotas į Tarybų armiją. Vienai likusiai žmonai teko auginti ir maitinti mažus vaikus. 1944 m. lapkri­tį gauta liūdna žinia, kad Bronislovas Skikas žuvo Latvijoje, Liepojos rajone. Vyriausiai dukrai Birutei tada tebuvo tik aštuoneri, o mažiausiam sūnui Vytautui – vos vieneri metai. Tik praėjus 20 metų po Bronislovo žūties artimiesiems pavyko rasti jo kapą Vainodės kapinėse, Liepojos rajone. Kasmet Vladislovas su savo artimaisiais aplankydavo savo tėvo amžinojo poil­sio vietą. Šeimos maitintojo bei mylimo vyro netektis ir sunki pokario darbų našta labai paveikė Aleksandros Skikienės sveikatą: užklupta sunkios ligos, sulaukusi vos 53 metų, ji iškeliavo amžinybėn.

Vladislovas, baigęs Šikšnių pradinę mokyklą, įstojo į Žeimelio profesinę technikos mokyklą ir po kelerių metų ją baigęs įgijo traktorininko specialybę. Nuo 1953 m. iki 1957 m. dirbo Linkuvos mašinų ir traktorių stotyje (MTS) traktorininku. Nuo 1957 m. iki 1960 m. tarnavo privalomoje tarybinėje armijoje. Po karinės tarnybos dir­bo buvusiame Ždanovo kolūkyje traktorininku. Vėliau, 1965 m., buvo paskirtas lauko darbų brigadininku ir šias pareigas ėjo net 19 metų. Tuo pačiu metu jis neakivaiz­džiai mokėsi Linkuvos vidurinėje mokykloje, o ją baigęs įstojo į Joniškėlio žemės ūkio tech­nikumą, kurį (taip pat neakivaizdžiai) sėkmingai baigė 1987 m. ir įgijo kvalifikuoto žemės ūkio darbų agronomo specialybę. Baigęs mokslus, jis keletą metų dirbo agronomu tame pačiame kolūkyje. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir sugriovus kolūkius, Vladislovas Skikas kaip patyręs ilgametis aukštos kvalifikacijos specialistas nesutriko. Jis įsigijo pakan­kamai žemės, reikiamų įrenginių bei žemės ir, talkinamas šeimos narių, toliau ūkininkavo.

Vladislovas vedęs. Iš pirmos santuokos turi puikią dukrą Vilmą, kuri yra ištekėjusi, augi­na dvi dukras. Su antrąja žmona Vida užaugino sūnų Saulių (1988 m.), kuris yra baigęs Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio paslaugų mokyklą. Saulius išaugo tvirtas, stiprus kaip ąžuolas ir žengia tėvo, stipruo­lio, Lietuvos svarsčių kilnojimo čempiono ir rekordininko, pėdomis.

Paklaustas, kada susidomėjo kūno kultūra ir sportu ir kokių sportinių aukštumų pavy­ko pasiekti, Vladislovas pasakojo: „Aktyvia gyvensena domėjausi nuo ankstyvosios jaunys­tės. Pagal galimybes mėgėjiškai žaidžiau stalo tenisą, tinklinį, futbolą. Ypač aktyviai pradėjau sportuoti tarnaudamas tarybinėje armijoje Baltarusijoje, Bobruisko mieste. Tarnavau tankų dalinyje, žvalgų grupėje. Kadangi iš prigimties buvau gerų fizinių duomenų, todėl dalinio sporto instruktoriai bei metodininkai man pasiūlė aktyviai įsitraukti į sportinį dalinio gyve­nimą. Dalinio sporto metodininko trenerio kapitono Markovo patartas, kilnojau štangą, svarsčius, lankiau klasikinių (graikų-romėnų) bei savigynos imtynių treni­ruotes, kurios mums buvo privalomos. Nors šios sporto šakos man patiko ir labai gerai sekėsi, bet po tarnybos grįžęs į Lietuvą rimčiau kultivavau tik svarsčių kilnojimą. Savarankiškai tre­niruodamasis ir dalyvaudamas įvairaus rango varžybose, sunkaus svorio kategorijoje (per 90 ir 100 kg) pasiekiau neblogų rezultatų: 1963 m. Lietuvos spartakiadoje iškovojau 2-ąją vietą; respublikinėse sporto draugijos „Nemunas“ pirmenybėse – 1-ąją vietą; 1980 m. dalyvaudamas Lietuvos svarsčių kilnojimo pirmenybėse, vykusiose Panevėžyje, pasiekiau absoliutų Lietuvos rekordą spaudimo veiksmu: 32 kg svarstį išspaudžiau 201 kartą, o bendroje įskaitoje tapau vi­cečempionu – iškovojau antrąją vietą ir įvykdžiau sporto meistro normatyvą. Panaikinus klasikinį spaudimo veiksmą, šis mano rezultatas išliko nepagerintas iki šių dienų; 1982 m. Lietuvos svarsčių kilnojimo čempionate, vykusiame Gargžduose, laimėjau bronzos medalį. Dėl laiko stokos ne visose Lietuvoje rengiamose varžybose galėjau dalyvauti, bet pagal galimybes, pasitaikius palankiai progai, kartu su savo auklėtiniais iki šiolei nevengiu pasi­galynėti svarbesnėse varžybose. Perėjęs į senjorų amžiaus grupę, taip pat ne kartą tapau Lietuvos čempionatų laimėtoju ir prizininku, tarptautinių varžybų – Rokiškio žemdirbių taurės bei pirmojo Lietuvos svars­čių kilnojimo federacijos prezidento taurės turnyrų nugalėtoju ir prizininku. 2003 m. Rokiškyje vykusiame Europos senjorų svarsčių kilnojimo čempionate sunkaus svorio kategorijoje iškovojau čempiono titulą ir buvau apdovanotas aukso medaliu. Per savo sportinį laikotarpį, dalyvaudamas įvairaus lygio varžybose, laimėjau per 80 įvairios spalvos medalių, diplomų, taurių,“ – taip apie savo sportinį kelią trumpai pasakojo Vladislovas Skikas.

Vladislovas niekada laiko vėjais nešvaistė – dirbo, mokėsi, sportavo, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Sovietmečiu Ždanovo kolūkio centre, Guostagalio kultūros na­muose, įkūrė svarsčių kilnojimo klubą ir nuo 1975 m. iki šiol – beveik keturis dešimtme­čius – visuomeniniais pagrindais be jokio atlygio treniravo jaunuosius svarsčių kilnotojus, rengdavo juos svarbiems startams, įvairioms varžyboms. Per tą laikotarpį jis parengė nemažai sportininkų, kurie pasiekė gerų rezultatų ir kartu su pačiu treneriu sėkmingai atstovavo Pakruojo kraštui įvairaus lygio varžybose. Net šeši Vladislovo auklėtiniai įvykdė sporto meistro reikalavimus. Daugelis kitų, tapę kandidatais į sporto meistrus bei įvykdę pirmojo sportinio atskyrio reikalavimus, toliau nuosekliai treniruoda­miesi kelia savo sportinį meistriškumą.

Stipruolis Vladislovas Skikas, dirbdamas Ždanovo kolūkyje laukininkystės brigadininku bei agronomu, savo apylinkėje buvo labai gerbiamas žmogus. Jis mokėjo tolerantiškai ben­drauti su kiekvienu žmogumi, prireikus stengėsi patarti, padėti. Už gerą ir sąžiningą darbą ne kartą buvo apdovanotas garbės, padėkos raštais bei piniginėmis premijomis. Už puikius laukininkystės darbo rodiklius 1970 m. apdovanotas Tarybų Sąjungos liaudies ūkio parodos Maskvoje bronzos medaliu. Kaip trenerį už aktyvią sportinę veiklą bei gerus jo auklėtinių sportinius laimėjimus bei Pakruojo krašto garsinimą 2004 m. Šiaulių apskrities viršininkas apdovanojo Vladislovą garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“, o už nuopelnus Lietuvai 2005 m. jam įteiktas ir Lietuvos Respublikos Seimo medalis.

2009 m. sausio 30 d. už nuopelnus rengiant aukšto lygio sportininkus ir jų sėkmingą pasirodymą įvairaus rango tarptautinėse varžybose Tarptautinė svarsčių kilnojimo konfe­deracija Vladislovui Skikui suteikė nusipelniusio trenerio vardą.

Kaip pasiturintis ūkininkas, turintis per 450 ha savos bei nuomojamos žemės, Vladis­lovas nuolat remdavo Guostagalio bendruomenę, įvairias sporto varžybas bei Guostagalio pa­grindinę mokyklą. Jo pomėgis buvo ne tik sportas, bet ir medžioklė.

Paklaustas, kokia blogiausia ir geriausia diena jo gyvenime ir kokia jo ateities vizija, at­sakė: „Juodžiausios ir blogiausios dienos, baisiausias įvykis mano gyvenime – tragiška tėvo žūtis ir ankstyva mamos mirtis. O geros dienos man visos, kai lydi sėkmė sporte, darbe bei šeimyniniame gyvenime. Didelių ateities planų nepuoselėju, nes jau nemažai nuveikta, pada­ryta. Jeigu leis sveikata, ir toliau treniruosiu jaunimą, rengsiu sūnų Saulių savarankiškam ūkininkavimui savos žemės valdose ir pagal galimybes dar norėčiau dalyvauti ne vienose senjorų svarsčių kilnojimo varžybose.“

INFORMACIJA:

Remigijus Naužemys: Svarsčių kilnojimo sporto istorija Lietuvoje

1970-2010